Sūdyta lašiša su krapais
Sūdyta lašiša su krapais
Anksčiau, kad žuvis laikytųsi kuo ilgiau, ją užkasdavo į žemę. Šiandien, šaldytuvo dėka, viskas paprasčiau.
Kaip dažnai nutinka, tai tebuvo sutapimas ir, tikriausiai, būtinybė, padovanojusi mums puikų patiekalą. Nes kaip kitaip galima buvo sugalvoti ką tik pagautą, išdarinėtą ir pasūdytą žuvį porai dienų užkasti po žemėmis arba smėliu? Šis būdas buvo sugalvotas prieš šimtus metų skandinavų šalyse ir pavadintas "užkasta lašiša" (šved. "gravad lax", norveg. "gravlaks"). Iš čia kilo ir Vokietijoje vartojamas pavadinimas "Graved Lachs". Dėl fizinio žemės arba smėlio spaudimo ir druskos–cukraus marinato iš lašišos yra ištraukiamas vanduo. Tuo pačiu metu vyksta džiovinimas ir fermentacija, dėl kurių žuvis gali išsilaikyti ilgiau. Dėl šios priežasties svarbu prieskoniais įtrintą žuvį sandariai suvynioti į maistinę plėvelę arba šaldymo maišelį ir šaldytuve prispausti su, pavyzdžiui, skardinėmis.
Konservavimui pakanka vien druskos ir cukraus. Žolelės yra skirtos suteikti kvapą. Be tradicinių prieskonių, kaip krapai, builis ir petražolė, galima naudoti ir melisą, lauro lapus, kalendrą ir mairūną. Taip pat lengvai galite pakeisti stambiai malto pipiro aštrumą: garstyčių sėklomis, kvapiaisiais pipirais, kadagio uogomis, kardamonu, kalendra arba pankolio sėklomis. Kad marinuota lašiša neišsausėtų, nuėmę žoleles, įtrinkite trupučiu alyvuogių aliejaus.
