Vyniotinis: verta išbandyti
Vyniotinis: verta išbandyti
Kai ploni mėsos, paukštienos, žuvų ar lapinių daržovių gabaliukai užpildomi įdaru, suvyniojami ir patroškinami, gaunamas vyniotinis – patiekalas, neprarandantis populiarumo nuo XVIII a.
Vieną seniausių vyniotinio receptų galima rasti „Le Cuisinier Gascon“ – valgių gaminimo knygoje, išleistoje Amsterdame 1740 m. Jautienos vyniotiniai su kiaulienos šonine, marinuotais agurkėliais ir garstyčiomis ar gūžinių kopūstų lapai su mėsos faršu – tai klasikiniai europiečių namuose ruošiami patiekalai, o plekšnių vyniotinis su omarų įdaru yra tikras kulinarinis šedevras.
Kodėl vyniotiniai yra populiarūs jau beveik 300 metų?
- Juos paprasta pagaminti. Paruoštą vyniotinį palikus troškintis, daugiau beveik nieko nebereikia daryti, svarbiausia, kad troškintuvėje netrūktų sultinio.
- Jie įmantriai atrodo. Švelni plekšnių filė ar minkšta jautiena išorėje, o viduje – paslėptas antrasis skonis: omarų įdaras ar marinuoti agurkėliai.
- Jie yra universalūs. Jautiena, veršiena, aviena, žvėriena, vištiena ar kalakutiena – tinka bet kokia mėsa, kurią galima supjaustyti plonais gabaliukais išilgai. O plekšnės nėra vienintelės tinkamos žuvys. Galima naudoti jūrų liežuvių, lašišų, tunų ir merlangų filė. Taip pat ir lapines daržoves, tokias kaip gūžiniai ir raudonieji kopūstai (lapus reikia apvirti), garbanotieji kopūstai, lapiniai runkeliai ar kininiai kopūstai. Įdarų pasirinkimas ne ką mažesnis: grybai, daržovės, prieskoninės žolelės, mėsos faršas, omletas, sūris. Tinka visi produktai, išverdantys greičiau nei vyniotinio išorinis sluoksnis.
